Orą valančios čerpės -fantastika ar realybė?

Daug straipsnių yra apie oro užterštumą miestuose. Dažnai jie mini kietąsias daleles (liaudiškai tariant dulkes). Dulkių poveikis žmogaus kvėpavimo takams yra net moksliškai grindžiamas. Truputi pagalvokime iš kur atsiranda dulkės? Jos yra ne kas kitą, kaip žmogaus veiklos rezultatas. Pirmiausiai tai keliai barstomi žiemą smėliu ir druska. Šį mišinį pavasarį renka, kokiu procentu, ko gero niekas neskaičiuoja, be to jį renka nuo kietųjų paviršių. Žali plotai, ant kurių patenka, dulkės irgi pasidengia atitinkamu sluoksniu, bet ar jų poveikis tiriamas, manau ne. Išvada peršasi viena, reikia nuolat rinkti miestuose dulkes, ir aišku stengtis taikyti laidžias dangas, vietoje trinkelių ir asfalto. Laidžios dangos mažiau apledėja, o tai mažiau smėlio valymui, mažiau dulkių. Taip pat dulkės laidžiose dangose sukrenta į dangos tarpus ir taip mažiau sklinda. Tuomet valant jos efektyviau surenkamos ir mažiau pasklinda po aplinką, iš kur ją sunkiau surinkti.

Dulkės (smulkiosios dalelės), tai dar paprasta problema lyginant su NOx(azoto oksidais). Pagal atliktą taršos tyrimą Vilniaus mieste NOx yra didesnė problema, nei dulkės, bet apie jas niekas nekalba. Taip yra todėl, kad tai susyja su eile „nepatogumu“: juos sunku techniškai surinkti, pagrindiniai taršos nešėjai automobiliai. Riboti automobilių eismą tolygu politinei savižudybei(nors tokių sprendimu priimti bandoma ). Yra dar ir egzotiškesnių atvejų. „Žmonės“ šneka, kad viename iš Lietuvos didmiesčių NOx matavimo stotys sustatytos ant kalnų, o dar ir miegamuosiuose rajonuose. Tai padaryta, kad būtų, kuo geresni rezultatai, už juos mes atsiskaitome ES ir viskas gerai, tobulas oras, kertam miškus, mažinam parkų plotus mietuose, nes oro taršos rodikliai geri. O ką gi daryti, kad nors kiek sušvelninti NOx poveikį? Kaip visada pradėk nuo savęs. Vokiečių kompanija

Nelskamp sukūrė stogo čerpes Climalife, kurios perdirba NOx esančius ore, paversdamos juos nitratais, kurie prilimpa prie stogo. Climalife taip pat padengtos specialiu Longlife paviršiumi, kuris nuplauna prilipusius prie stogo nitratus, sudarydamas iki 10% leistino nitratų kiekio geriamam vandeniui. Šis sprendinys puikiai veikia, nes NOx kyla į viršų, ten apsivalo, po to nuplaunama. Tokia aktyvia aplinkosauga mažiausiai 30 metų galima „valyti “ miestus ir miestelius. Kiek gi išvalo oro? 200 m2 stogas išvalo per metus tiek, kiek Euro4 varikliu išmeta lengvasis automobilis, kuris nuvažiuoja 17000km/metus. Jei valstybė ryžtųsi sukurti NOx perdirbimui skirtą kompensacinį fondą ir kompensuotų bent po 20€/m2 stogo, galėtų paskatinti žmones investuoti į aktyvią aplinkosaugą ir žinoma čerpėmis dengti pastatai yra ilgaamžiškesni, o tai šalies ilgalaikis konkurencingumas. Dar galima remtis Vokietijos pavyzdžiu, kur privaloma Ligonines ir vaikų darželius dengti Climalife čerpėmis. Žodžiu galimybių daug, ko trūksta: noro, dėmesio… Rūpinkimės švariu oru patys, tuo labiau, kad tai kainuoja panašiai, kiek eilinė stogo danga, aišku jei neimti kraštutinumų, kurie nepritaikyti permainingam Lietuvos klimatui.

Nerijus Baltrukonis

Profesionalus konsultantas, konsultuoja techniniais klausimais

+37068639688 [email protected]

Asta Aksomaitienė

Profesionali konsultantė, konsultuoja pardavimų klausimais

+37069835959 [email protected]

Ekspertinė konsultacija

Jei turite klausimų susijusių su inžineriniais sprendiniais, galime suteikti ekspertinę konsultaciją, atlikti skaičiavimus. Registruotis iš anksto. Apie galimą laiką pranešime el. paštu.

Užduok klausimą